Priklausomybė: laisvė etinių tikslų konfliktų lauke

Darius Šulcas, hipnoterapeutas

      Įžanga

      Šį tekstą pateikiu su pagarba žmogui ir jo vidiniam pasauliui. Ne kaip tiesą, o kaip kvietimą į apmąstymą. Kiekvienas priklausomybės klausimas galiausiai veda į vieną esmę – laisvės ir atsakomybės santykį žmogaus viduje.

      Straipsnio autoriai iš Austrijos sveikatos kompetencijos centro (GÖG) analizuoja, kaip visuomenė, siekdama saugoti sveikatą, dažnai atsiduria etinių tikslų sankirtoje – tarp rūpesčio ir kontrolės, tarp pagalbos ir ribojimo, tarp sveikatos apsaugos ir asmeninės atsakomybės. Remdamasis šia publikacija, dalinuosi mintimis, kurios man artimos ir svarbios kasdienėje praktikoje.                                                                                                                                                                                                                                       Pagal Austrijos autorių kolektyvo straipsnį                                              (M. Busch, A. Brotherhood, Ch. Klein, A. Puhm, J. Strizek, T. Schwarz, A.Uhl – GÖG, 2024)

      Laisvė ir sveikatos ribojimai

       Europos žmogaus teisių konvencija teigia, kad žmogus turi teisę kurti savo gyvenimą pagal savo vidinius pasirinkimus. Vis dėlto ši laisvė nėra beribė – kai asmens veiksmai paliečia kitų žmonių gerovę ar visuomenės saugumą, visuomenė kartais nustato ribas, kurios, nors ir skirtos apsaugoti, gali nutolinti žmogų nuo jo vidinio pasirinkimo šerdies.

       Didžiausias etinis klausimas kyla tada, kai elgesys kenkia ne kitiems, o pačiam sau – pavyzdžiui, vartojant alkoholį, narkotikus ar gyvenant sveikatą silpninantį gyvenimo būdą.Tuomet reikalinga pusiausvyra tarp rūpesčio ir pagarbos, tarp globos ir asmens atsakomybės už savo gyvenimą.

       Tikroji laisvė gimsta ne iš prievartos, o iš sąmoningo pasirinkimo – iš to, kai žmogus pats pasirenka kryptį, kuri jį stiprina.

         Laisvė ir atsakomybė

        Liberalus požiūris, kurį palaiko Pasaulio sveikatos organizacijos Otavos chartija (1986), kviečia žmogų stiprėti iš vidaus – ne per draudimą, o per įgalinimą.        Tai kelias, kai žmogus mokosi pasitikėti savo sprendimais, suvokti pasekmes ir veikti iš vidinės brandos. Tuo tarpu griežtesnis požiūris remiasi apribojimais, draudimais, išorinėmis kontrolės priemonėmis. Tarp šių polių egzistuoja vidurio kelias – vadinamas švelnaus paskatinimo principu. Jis ne verčia ir ne draudžia, o kuria aplinką, kurioje sveikesnis kelias tampa natūralesniu keliu. Tai subtilus būdas padėti žmogui rinktis tai, kas stiprina, nes aplinka ima palaikyti tą kryptį.  Kaip rašo Pasaulio sveikatos organizacija (WHO, 2023):

     „Tikslas – kad sveikesnis kelias taptų lengvesniu keliu.“

      Tai ne prievarta, o tylus palydėjimas link to, kas gydo ir augina.

      Gyvenimo skonis

       Sveikata nėra vien ligos nebuvimas. Tai visapusė būsena – fizinė, emocinė, dvasinė ir socialinė. Ir joje visada yra vietos malonumui.

Gyvenimo džiaugsmas dažnai susijęs su rizika – sportas, kelionės, maistas, net santykiai kupini netikėtumo. Svarbu ne vengti rizikos, o rinktis ją sąmoningai. Sveikata – tai gebėjimas jausti, patirti ir išlikti gyvam ne tik kūne, bet ir sąmonėje.

       Pagalba be stigmos

      Ilgą laiką priklausomybė buvo matoma per kaltės ir gėdos prizmę. Tačiau šiandien žinome, kad baimė negydo, o gėda uždaro žmogų dar giliau į save. Austrijos priklausomybių prevencijos strategijoje pabrėžiama: stigmatizacija, atstūmimas ir kaltinimas kenkia – tiek žmogui, tiek visuomenei.

Gydymas prasideda nuo pasitikėjimo.

       Terapijoje visų pirma kuriu saugią erdvę ir žmogišką ryšį – vietą, kurioje žmogus gali jaustis priimamas toks, koks yra.Tai leidžia man mano asmeninė, terapinė patirtis, sukaupta per daugelį metų dirbant su priklausomybėmis, baimėmis ir žmogaus vidinio pasaulio gijimu.Būtent ši patirtis moko, kad pokytis įvyksta ne per spaudimą, o per ramų, pasitikėjimu grįstą buvimą šalia. Kai žmogus pajunta, kad į jį žiūrima be etiketės, be teismo, su pagarba, jo viduje pamažu įvyksta lūžis – tylus, bet gilus.

       Bedradarbiavimas ir dalyvavimas

       Straipsnio autoriai kviečia girdėti pačių patyrusių žmonių balsą – tuos, kurie išgyveno priklausomybę ar jos pasekmes. Jie – ne problema, o dalis sprendimo.Kai tokie žmonės įtraukiami į sprendimų priėmimą, atsiranda tikresnės, jautresnės, gyvesnės pagalbos formos. Toks dalyvavimas stiprina ne tik struktūras, bet ir pasitikėjimą – atveria kelią žmogiškam bendradarbiavimo laukui, kuriame svarbiausia ryšys, o ne kontrolė.

      Ateities kryptis

      Moksliniai duomenys gali parodyti faktus, bet etinių dilemų jie neišsprendžia.Tai daro žmonės – remdamiesi vertybėmis, sąžine ir atjauta. Kaip pažymi autoriai (Busch ir kt., GÖG, 2024), siekis „visiškai be narkotikų pasaulio“ nėra realus. Tačiau įmanoma kurti pasaulį, kuriame žala mažėja, o ryšiai stiprėja. Pasaulį, kuriame vietoj bausmės atsiranda supratimas, vietoj kontrolės – sąmoningas pasirinkimas, o vietoj gėdos – žmogiškas ryšys.

     Apibendrinimas

      Priklausomybė nėra tik elgesys ar liga – tai žmogaus kelionė tarp laisvės ir atsakomybės. Kelias, kuriame svarbiausia ne prievarta, o sąmoningas pasirinkimas. Ne kontrolė, o pasitikėjimas. Ne draudimas, o supratimas. Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę, pagarbą ir galimybę keistis.Kai pagalba tampa šviesa, o ne teismu – priklausomybė pamažu praranda savo galią.

     Šaltinis

      Busch, M., Brotherhood, A., Klein, C., Puhm, A., Strizek, J., Schwarz, T., Uhl, A. (2024). Sucht: Freiheit im Spannungsfeld ethischer Zielkonflikte.Gesundheit Österreich GmbH (GÖG). Open Access publikacija.WHO (1986, 2023). Health Promotion: Ottawa Charter ir Health Promotion Action Means