Apie hipnozę ir hipnoterapiją
Paruošė Augutė Paliulionienė
Hipnozės istorija
Yra žinoma, kad hipnozė viena ar kita savo forma buvo praktikuojama tūkstančius metų. Beveik visos kultūros, įskaitant senovės egiptiečius, graikus, romėnus, persus, kiniečius ir indus vienaip ar kitaip panaudodavo hipnozę. Yra liudijimų, kad graikai ir egiptiečiai turėjo miego ir sapnų šventyklas, kuriose pacientai buvo gydomi hipnozės būdu, o sanskrito tekstuose yra aprašomi įvairūs hipnotinės būsenos lygiai.
Persų gydytojas Avicena (980-1037) buvo pirmasis, kuris atskyrė miego ir hipnozės sąvokas. Savo gydymo knygoje jis minėjo hipnozę ir teigė, kad stipri asmenybė ar siela gali per hipnozę veikti kitus.
Kaip rodo istoriniai duomenys, transo būsena buvo šamanų ir kitų žmonių ritualų ir religinių ceremonijų dalimi nuo senų laikų, tačiau hipnozė, kokia yra taikoma šiandien, pirmą kartą buvo panaudota 18 amžiuje austrų daktaro Franco Antono Mesmerio (1734-1815). F.A. Mesmeris tikėjo, kad ligas kūne sukelia magnetinių fluidų disbalansas. Jis taikė magnetus ir kitus 7 hipnozės būdus gydymo tikslais. Mesmerio gydymo būdai buvo vadinami gyvūnų magnetizmu arba „mesmerizmu“. Tuo buvo mėginama apibūdinti kažkokią nematomą gamtinę jėgą, kurią skleidė gyvūnai. Visgi, medikų bendruomenė nepatikėjo šiais metodais ir daktaras buvo paskelbtas šarlatanu, o jo metodai mediciniškai neaprobuotais.
Franz Anton Mesmer
Sekdamas Mesmerio pėdomis, Džonas Elliotsonas (1791-1868) toliau išplėtojo gydomajį hipnozės panaudojimą ir 1849 metais įkūrė „mesmeristinę ligoninę“, kur hipnozė buvo panaudojama vietoj eterio ar chloroformo chirurginėms operacijoms. Per nelaimingus atsitiktinumus Elliotsono teisėta veikla pradėjo būti painiojama su klaidingom idėjom ir apgavystėm ir sukėlė didžiulį skandalą, ko pasėkoje universiteto valdyba uždraudė mesmerizmo praktikavimą ir daktaras buvo priverstas atsistatydinti iš pareigų. Vis dėlto, Elliotsonas tęsė savo praktiką privačiai, o 1842 pradėjo leisti savo medicininį žurnalą „Zoist“, kuris didžia dalimi buvo skirtas moksliniams hipnozės tyrimams.
Beskausmių chirurginių operacijų pasitelkiant hipnozę pionieriumi buvo Džeimsas Esdeilas (1808-1859). Šis gydytojas dirbo Indijoje ir operuodavo pasitelkdamas hipnozę, tada kai nebuvo jokių nuskausminamųjų nei metodų kaip panardinti pacientą į nesamoningumo būseną. Panaudojant hipnozę kaip nejautros sukėlimo priemonę buvo atliekamos įvairios operacijos, nuo danties traukimo iki šlaunikalnio ar visos kojos amputacijų. Vėliau Deivas Elmanas dar kartą atras tokį nuskausminimo būdą, o paciento sąmonės būseną pavadins pagal Džeimsą Esdeilą, Esdeilo būsena. Visgi tada daugybė medikų ir spauda paskelbė hipnozę šundaktariavimu, o štai aukštos reputacijos medicininis žurnalas Lancet 1848 metais rašė: „Negalime publikuoti jokio straipsnio tokiu šlykščiu sukčiavimo klausimu kaip mesmerizmas“ .
James Esdail operacija be nuskausminamųjų pasitelkiant hipnozę
19 amžiuje milžiniška pažanga hipnozės baruose buvo pasiekta škotų daktaro Džeimso Breido (1795-1860) pastangomis. Daugelis laiko Dž. Breidą hipnozės tėvu. Jis sugalvojo terminą „hipnotizmas“ ir hipnozę įvardino taip pagal graikų miego dievą Hipną. Jis pašalino okultinius mesmerizmo šėšėlius nuo hipnozės. Taip pat jam pavyko sugriauti vyraujantį to meto tikėjimą, kad hipnozės būsenos nutinka dėl nepaiškinamų magnetinių jėgų poveikio. Dž. Breidas pademonstravo, kad hipnotinė būsena yra pasiekiama stipriu susitelkimu veikiančiu centrinę nervų sistemą.
Prancūzų psichiatras Žanas-Martinas Šarko (1825-1893) specializavosi isterijos tyrimuose ir grindė visą gydymą hipnoze. Jis įrodė, kad isterija veikia ir vyrus, paneigdamas vyraujantį įsitikinimą, jog nuo isterijos kenčia tiktai moterys. 1882 metais Šarko tapo vienu iš moderniosios neurologijos įkūrėju, kai Paryžiuje įsteigė pirmą pasaulyje kliniką „Salpetriero Ligoninę“, kuri buvo išimtinai skirta smegenų ir proto studijoms. Šarko mokslinis įnašas didžia dalimi lėmė tolimesnę psichatrijos mokslo plėtrą ir Freudo psichoanalizės atsiradimą.
Emilis Coué (1857-1926) prancūzų psichologas ir farmakologas tebėra žinomas kaip saviįtaigos tėvas. Jis tvirtino, kad bet kokia hipnozė yra greičiau valdoma saviįtaiga arba autohipnozė, nei būsena įtakota hipnoterapeuto. Coué teigė, kad įtaiga neegzituoja, esti tik saviįtaiga.
Coué atskleidė vaizduotės ir saviįtagos galią. Jis tikėjo, kad žmogus pasinaudodamas savo vidiniais ištekliais bei vaizduote gali padėti sau gerinti gyvenimą fiziškai, protiškai ir dvasiškai. Jis mokė žmones saviįtaigos ir jo mėgiama frazė buvo „Kiekvieną dieną, kiekvienu būdu man darosi vis geriau ir geriau“.
Deivas Elmanas (1900-1967) buvo vienas iš aukščiausiai vertinamų ir gerbiamų 20 amžiaus hipnoterapeutų. Jis yra vienos iš didžiausios įtakos turėjusių knygų apie hipnozę autoriumi. Knygos pavadinimas „Hipnoterapija“. Tyrinėti hipnozę D. Elman paskatino jo dar jaunystėje stebėtos vienos skausmo mažinimo hipnozės sesijos, po kurios jo tėvui žymiai atlėgo skausmas. D. Elmanas sukūrė hipnotinio transo sukėlimo metodą, kuris yra vadinamas Deivo Elmano indukcija. Tai buvo pirmas greitas susistemintas būdas, kaip nuosekliai pasiekti gilujį transo lygį, kuris žinomas kaip somnambulizmas.
Miltonas Eriksonas (1901-1980) yra laikomas modernios hipnozės, kurią dabar vadiname hipnoterapija, tėvu. Šis amerikiečių psichiatras ir psichologas yra žinomas kaip daugybės hipnoterapinių metodų pradininkas. M. Eriksono, naudojančio hipnozę savo gydymo veikloje, dėka hipnoterapija labai išpopuliarėjo 20 amžiaus viduryje. M. Eriksonas tikėjo, jog „Kiekvienas žino kaip spręsti savo problemą net tada, kai atrodo, kad jis nežino.“ Jis pabrėždavo kiekvieno atvejo unikalumą ir specialumą. Jo pagrindiniu postulatu buvo tvirtinimas, kad kiekvienas procesas yra skirtingas ir todėl turėtų būti traktuojamas su konkrečia specifika. Jis nemanė, kad egzistuoja vienas ir tas pats metodas tinkamas visiems pacientams. Bet kokiom priemonėm mėgindamas pagelbėti savo pacientams įveikti jų negalavimų simptomus Eriksonas išmėgindavo netgi netradicinius būdus. Eriksono talento unikalumas reiškėsi ir tuo, jog jis gebėjo mąstyti netradiciškai ir papildį savo metodiką iki tol nenaudotais būdais. Eriksonas sukūrė netiesioginės hipnozės metodą, kuris yra vadinamas Eriksono Hipnoze. Tai labai specifinė hipnozės forma. Skirtingai nei tradicinė hipnoterapija Eriksono hipnoterapiniame metode yra panaudojama netiesioginė įtaiga, metaforos ir istorijų pasakojimai labiau siekiant keisti elgesį, nei tiesmukiškai įteigti.
Jo įnašas turėjo įtakos daugybei terapijos formų pradedant nuo tradicinės šeimyninės terapijos baigiant neuro-lingvistiniu programavimu. Amerikos medikų asociacija aprobavo hipnozę kaip terapiją dar 1958 metais, o Amerikos psichiatrų asociacija padarė tai 1961 metais. Hipnozė ir hipnoterapija susilaukė pripažinimo ir pritarimo dėka žmonių, kurie stipriai tikėjo ir nenutrūkstamai naudojo hipnoterapijos praktiką. nežiūrint bandymų išstumti šią praktiką kažkur į terapinių veiklų paribius ar marginalizuoti hipnoterapeutus.
Paruošė Milda Račiūnaitė
Dažniausiai užduodami klausimai D.U.K.
kas yra hipnozė?
Hipnozės sąvokos aiškinimų yra labai daug. Pateikiu vieną iš jų. Hipnozė (gr. hypnos – miegas), psichologinio poveikio sukelta, į miegą panaši, ypatinga sąmonės būsena (hipnotinis transas). Hipnozės tikslas – pasiekti žmogaus pasąmonę (pasąmonė reguliuoja kūno pojūčius ir emocijas, pasąmonėje yra atmintis), nuraminant sąmoningąjį protą. Hipnotizuojamasis yra sąmoningas, sutelkęs dėmesį į vieną objektą. (Jevgenij Šarov. Visuotinė lietuvių enciklopedija).
ar hipnozė yra saugus pagalbos sau būdas ir kaip tai veikia?
Tai visiškai saugu. Iš hipnozės būsenos jūs galite išeiti bet kuriuo metu, jeigu jaučiate diskomfortą. Kol esate hipnozės būsenoje, įvykį, kuris buvo dramatiškas jūsų gyvenime, jūs išgyvensite iš naujo, bet jausitės saugiai, nes būsite tik to įvykio stebėtojas. Terapiautas visą laiką bus ryšyje su jumis ir padės saugiai surasti priežastis, kurios sukėlė jus varginančią problemą, bei padės keisti jūsų jausmą, būseną toje situacijoje.
kokias problemas galima išspręsti hipnozės pagalba?
Įtampa, baimė, nepasitikėjimas savimi, maža savivertė, depresija, nerimas, agresija, pyktis, kaltės jausmas, psichosomatika, odos problemos, miego sutrikimai ir kt.
ar hipnozė gali padėti spręsti vaikų problemas?
Taip, gali.
Iki šešerių - devynerių metų vaikų problemas galima spręsti per hipnoterapijos praktikas tėvams. Vėlesniame amžiuje jau patys vaikai geba keisti vidines diskomforto būsenas, tuo pat metu kurdami naujus elgesio modelius.
ar yra amžiaus apribojimas vaikus priimant į terapiją?
Jo tikrai nėra. Gali nuskambėti keistai, bet net ir negimęs vaikelis gali dalyvauti terapijoje. Tai įvyksta tada, kai dar besilaukianti mama regresinės terapijos pagalba išsisprendžia ją kamuojančius vidinius skaudulius, tuo palengvindama ir vaikelio būseną, jo gyvenimą.
ar veiks hipnoterapija jeigu vartoju vaistus?
Taip, veiks. Tačiau vaistai, ypač antidepresantai, apsunkina darbą. Jie veikia slopinančiai, nes yra stiprūs anestetikai, blokuojantys sąmonę. O hipnozė yra darbas su savo vidiniais pojūčiais, todėl vaistai ir apsunkina darbą.
Prieš susitikimą arba kiek įmanoma ilgiau iki jo patariama nevartoti antidepresantų ar panašių vaistų.
ar seanso metu miegosiu? ar galiu prarasti sąmonę ir nieko neatsiminti?
Seanso metu mes būname labiau atsipalaidavę, bet sąmoningumas yra kelis kartus didesnis (alfa, teta būsena) už esantį įprastoje (beta) būsenoje. Kartais seanso metu žmogus gali užmigti (delta būsena), bet yra paprašomas sugrįžti atgal ir tęsti savo pojūčių kelionę. Tai nesutrikdo proceso ir leidžia jam vykti toliau.
Regresinės terapijos metu neįmanoma prarasti sąmonės ar likti transo būsenoje. Iš transo būsenos išeinama per trumpą laiką.
ar hipnoterapija veiksminga, jei ji atliekama online platformoje?
Hipnozės veiksmingumas online toks pat kaip ir atliekant ją gyvai. Žmogus kartais jaučiasi net komfortiškiau, nes padeda saugi namų aplinka, ir dar labiau atsipalaiduoja.
Kai žmogus įsitaiso patogiai, užsimerkia, visą dėmesį nukreipia į savo vidinius pojūčius, labai greitai užmiršta, kur jis esąs ir kas yra šalia. Žmogui tuo metu yra svarbus santykis su savimi ir su vedančiuoju, jo balsu.
ar hipnoterapija gali būti praktikuojama, kai laukiuosi?
Taip, tai net rekomenduojama!
Būsima mama padėdama sau ir išlaisvindama save nuo viduje tvyrančių baimių ir įtampos, padeda ir būsimam vaikeliui vystytis ramiai, su meile.
